Tavo baigtas archyvas
Kaip atrodo mano baigtas archyvas?
Nuotraukos ir vaizdo įrašai datos tvarka, prasmingais failų pavadinimais, o datos ir vietos yra failų viduje, kad jas galėtų perskaityti bet kuri nuotraukų programėlė.
Gauni aplanką su nuotraukomis ir vaizdo įrašais, surikiuotais pagal datą, ir su failų pavadinimais, kurie iš tikrųjų kažką reiškia: 2019-07-04_21-42-11.mp4 vietoj b8f2c1a9.mp4. Pavadinimas prasideda data, tad viskas savaime susirikiuoja chronologiškai bet kurioje failų naršyklėje.
Medžiaga guli aplankuose pagal metus ir mėnesius. Archyvą su dvylika tūkstančių failų viename aplanke nemalonu atverti, o daugumoje kompiuterių jis dar ir lėtas; suskaidytas pagal metus ir mėnesius jis tampa tuo, ką galima naršyti ir importuoti dalimis, jei nenori viso iš karto.
Datos ir vietos guli failų viduje kaip įprasti EXIF duomenys, tokie patys metaduomenys, kokius rašo fotoaparatas. Būtent todėl archyvas iš karto veikia bet kurioje tavo naudojamoje nuotraukų programėlėje, ir tau nereikia nieko rikiuoti ranka ir nereikia mūsų, kad kas nors jį perskaitytų.
Jei kuris nors prisiminimas neturi datos ar vietos, mes nieko neįrašome. Informacijos, kurios eksporte nėra, nesugalvojame. Failas vis tiek įtraukiamas į archyvą, tik be tų trūkstamų detalių. Sugalvota data būtų blogiau nei jokia data, nes ji tyliai sugriautų būtent tą chronologiją, už kurios grąžinimą sumokėjai.
Dar gauni santrauką, kas iš tikrųjų nutiko: kiek prisiminimų apdorota, kiek jų atgavo datą ir vietą ir kas, jei kas, buvo praleista. Spėlioti, ar pavyko, tau neturėtų tekti.